ES Žaliųjų obligacijų standartas (Reglamentas Nr. 2023/2631, angl. EU green bond standard, EU GBS) buvo priimtas 2023 m. spalio mėn. ir pradėtas tiesiogiai taikyti ES valstybėse narėse nuo 2024 m. gruodžio 21 d. Šiuo standartu gali pradėti naudotis įmonės ir viešieji subjektai, norintys kapitalo rinkose pritraukti lėšų žaliosioms investicijoms finansuoti. Standartas naudoja ES Taksonomijoje pateiktą aplinkos atžvilgiu tvarių investicijų apibrėžimą ir yra skirtas obligacijų rinkai reguliuoti bei skaidrumui užtikrinti.
Tikslas: padidinti investuotojų pasitikėjimą žaliosiomis obligacijomis, skatinti žaliųjų obligacijų rinkos plėtrą užtikrinant skaidrumą ir prisidėti prie tvarios ES ekonomikos kūrimo.
Kam skirtas reguliavimas?
EU GBS gali naudotis visos įmonės ir viešieji subjektai, siekiantys išleistas obligacijas vadinti „žaliosiomis“ ir žymėti nuorodomis „Europos žalioji obligacija“ arba „ EuGB“ bei atitinkantys nustatytus skaidrumo ir atskaitomybės reikalavimus.
Kartu su EU GBS atsiranda ir ES žaliųjų obligacijų vertintojai, jų registravimo bei priežiūros sistema.
EUGBS taip pat nustato savanoriškus informacijos atskleidimo reikalavimus ES platinamoms obligacijoms, kurios pristatomos kaip tvarios aplinkos atžvilgiu (angl. environmentally sustainable bonds) arba susietos su tvarumu (angl. sustainability–linked bonds). 2024 m. pabaigoje Europos Komisija paskelbė viešąją konsultaciją EU GBS reglamento deleguotajam aktui, kuriame nustatomi šio tipo obligacijų informacijos atskleidimo šablonai.
Svarbu pažymėti, kad lėšos, gautos išleidus Europos žaliąsias obligacijas, turės būti naudojamos veiklai, atitinkančiai ES Taksonomijos reglamento kriterijus:
- prisidėti prie vieno ar daugiau iš šešių aplinkos tikslų nurodytų ES Taksonomijoje;
- nedaryti reikšmingos žalos nei vienam iš likusių aplinkos tikslų;
- užtikrinti būtiniausių apsaugos priemonių laikymąsi: Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijų daugiašalėms įmonėms ir Jungtinių tautų (JT) verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų.
Reglamento 5 str. numato, kad tiems sektoriams, kuriems dar netaikoma ES Taksonomija, ir kai kurioms kitoms reglamente numatytoms veikloms bus galima nukreipti iki 15 proc. iš Europos žaliųjų obligacijų gautų pajamų.
Išleidus EU GBS atitinkančias obligacijas, emitentas privalės pateikti išsamią informaciją apie lėšų naudojimo paskirtį, projektų atrankos procesą, poveikį aplinkai bei tikrinimo ir ataskaitų teikimo mechanizmus. Taip pat bus privaloma kasmet teikti ataskaitas apie lėšų panaudojimą ir jų poveikį.
Remiantis EU GBS reglamento 4 straipsniu, gautos lėšos galės būti naudojamos:
- ilgalaikiam nefinansiniam turtui;
- kapitalo išlaidoms;
- veiklos išlaidoms, kurios patirtos ne vėliau kaip prieš 3 metus iki Europos žaliųjų obligacijų išleidimo;
- finansiniam turtui (akcijos, obligacijos ar kiti vertybiniai popieriai), kuris buvo sukurtas ne vėliau kaip per 5 metus po Europos žaliųjų obligacijų išleidimo;
- namų ūkių turtui ir išlaidoms.
Norint išleisti obligacijas, atitinkančias EU GBS, pagal reglamente nurodytą specialią formą reikės parengti prospektą, kuris turės būti patvirtintas išorės vertintojo, taip pat pajamų paskirstymo ataskaitas, obligacijų poveikio aplinkai ataskaitą ir kt.
Emitentai, besinaudojantys EU GBS, užtikrins aukštesnius skaidrumo standartus, taip stiprindami savo įvaizdį bei reputaciją ir susikurdami prieigą prie platesnio investuotojų rato.
Papildoma informacija:
- Daugiau informacijos ir patį reglamentą rasite jam skirtoje Europos Komisijos interneto svetainėje.
- Žaliųjų obligacijų principus yra paskelbusi Tarptautinė kapitalo rinkų asociacija (ICMA).
- Lietuvos bankas yra pateikęs atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus apie žaliąsias obligacijas (žr. Tvarumas -> Žaliųjų obligacijų standartas).