Europos Taryba prieš kelias dienas paskelbė oficialią poziciją dėl tvarumo Omnibus – Europos Komisijos (EK) pasiūlymų paketo, kuriuo siekiama supaprastinti verslo tvarumo atskaitomybės (Įmonių tvarumo atskaitomybės direktyvos – CSRD) ir įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo (Įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo direktyvos – CSDDD) reikalavimus.
EK siūlomi pokyčiai grindžiami siekiu mažinti administracinę naštą įmonėms, ypač mažoms ir vidutinėms ir taip padidinti Europos konkurencingumą. Europos Taryba dėl Omnibus siūlo dar didesnius reikalavimų apkarpymus. Ar mažindami kaštus verslui trumpuoju laikotarpiu ilgainiui neužkrausime didesnės naštos visuomenei – dėl nepakankamos informacijos ir ignoruojamo neigiamo poveikio klimatui bei žmogaus teisėms?
Našta perkeliama investuotojams
Europos Taryba, lyginant su Europos Komisijos siūlymu, siekia dar labiau siaurinti CSRD taikymo apimtį – ataskaitos būtų privalomos tik toms įmonėms, kurios turi daugiau nei 1000 darbuotojų ir 450 mln. Eur apyvartą. Papildoma apyvartos riba reikštų maždaug 90 % mažesnį tvarumo ataskaitas rengiančių įmonių skaičių palyginti su pirmine CSRD taikymo apimtimi (ir daugiau, nei dešimtadaliu mažesnį skaičių, lyginant su pradiniu Omnibus pasiūlymu). Kyla pavojus, kad tvarumo informacijos naudotojai – investuotojai, finansuotojai, verslo partneriai, visuomenė – nebegaus pakankamai patikimos, palyginamos informacijos apie įmonių tvarumo rizikas ir poveikį.
„Tai ypač aktualu kapitalo rinkai: investuotojai ir finansuotojai praranda tiesioginę prieigą prie standartizuotų duomenų ir yra priversti ieškoti informacijos iš kitų šaltinių – siųsdami klausimynus, prašydami savanoriškai parengtų tvarumo ataskaitų, remdamiesi komerciniais ESG reitingais, kas didina neapibrėžtumą. Be to, tvarumo duomenys aktualūs vertinant tiekimo grandines, kuriose veikia daug mažų ir vidutinio dydžio įmonių – bendrai turinčių reikšmingą poveikį aplinkai ir visuomenei “, – sako ŽFI vadovas Audrius Šilgalis.
Pasak jo, pozityviai nuteikia tai, kad Europos Taryba įtraukė nuostatą dėl galimo CSRD taikymo srities išplėtimo, siekiant užtikrinti tinkamą tvarumo informacijos prieinamumą. Tai palieka galimybę ateityje bent dalinai sugrąžinti apkarpytą taikymo apimtį ir įtraukti daugiau įmonių, kurios teiktų tvarumo atskaitomybę privalomai.
Išsamus patikrinimas – dar mažiau įmonių
Tarybos pozicijoje dėl CSDDD siūlomi nauji taikymo slenksčiai – 5000 darbuotojų ir 1,5 mlrd. Eur apyvarta, kurie labai reikšmingai susiaurina direktyvos poveikį. Apimtyje palikus tik didžiausias įmones, remiantis kai kurių šaltinių skaičiavimais, tai gali reikšti, kad direktyvos taikymas apsiribotų mažiau nei 1000 ES įmonių. Tokia siaura aprėptis silpnina pagrindinį reguliavimo tikslą – skatinti įmonių atsakomybę už žmogaus teisių pažeidimus ir žalą aplinkai visoje tiekimo grandinėje, tiek, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pačios direktyvos prasmingumo.
Taryba taip pat keičia požiūrį į išsamaus patikrinimo procesą – nuo subjektu grįsto (angl. entity-based) būtų pereinama prie rizika grįsto (angl. risk-based) modelio, kuris reiškia, kad būtų vertinamos tik tos veiklos sritys, kuriuose yra aiški tikėtino neigiamo poveikio rizika („where the adverse impacts are most likely to occur“). Vertinimai turėtų būti atliekami remiantis objektyvia, patikrinama informacija, o tai iš esmės leidžia įmonėms apsiriboti minimaliu tikrinimu, nebent jos turėtų daugiau informacijos apie rizikas vertės grandinėje. Tai labai apriboja galimybes užkirsti kelią sisteminėms problemoms, kurios dažnai nėra matomos iš pirmo žvilgsnio.
Kovos su klimato kaita planai – tik „popieriuje“
Europos Taryba pritaria Europos Komisijos siūlymui reikšmingai silpninti ir klimato pertvarkos planus. Remiantis Tarybos pozicija, įmonės privalės turėti žaliosios pertvarkos planą, tačiau nebebus reikalavimo jį įgyvendinti, kas reiškia juos liekant tik formalius, „popieriuje“.
A. Šilgalis sako, kad ES institucijos linkę pertvarkos planus įteisinti tik „popieriu
Pasak A. Šilgalio, siūloma lanksčiai žiūrėti ir į planų turinį.
„Nors pagrindiniai plano elementai turėtų išlikti (tikslai, identifikuoti veiksmai, reikalingos investicijos, atsakomybės ir priežiūra), tačiau jie nebebūtų privalomi. Šis žingsnis grindžiamas siekiu leisti įmonėms pasiruošti ir išvengti perteklinių formalumų, bet praktikoje tai reiškia, kad klimato tikslai praranda konkretumą ir rizikuojama apsiriboti deklaratyvių dokumentų rengimu be realaus poveikio“, – teigė ŽFI vadovas.
Neišspręsta įtampa tarp tvarumo ir konkurencingumo
Akivaizdu - Europoje tvyro įtampa dėl skirtingų prioritetų suderinamumo: noro stiprinti verslo konkurencingumą ir būtinybės išlaikyti ambicingus klimato tikslus. Administracinės naštos mažinimas - labai svarbus tikslas, tačiau svarbu ir tinkamai įvertinti tvarumo informacijos trūkumo poveikį. Investuotojams sunkiau įvertinti įmonių tvarumą ir prisidėti prie dekarbonizacijos, ekonomikos pertvarkos finansavimo. Ilgalaikį poveikį silpnina išsamaus patikrinimo reikalavimų paprastinimas – tai gali sugrąžinti verslą į etapą, kai socialinis ir aplinkosauginis poveikiai buvo matomi tik tada, kai kildavo krizės.
Europos Taryba savo poziciją derins su Europos Parlamentu ir Europos Komisija, ir tikimasi, kad galutinis direktyvų turinys bus patvirtintas iki šių metų pabaigos.