Vis daugiau įmonių supranta, kad norint išlikti konkurencingiems ir socialiai atsakingiems, nebeužtenka žiūrėti vien į pelno eilutę. Rūpestis žmonėmis, pagarba aplinkai ir finansiniai rezultatai – trys dalykai, kuriuos reikia derinti kasdieniuose sprendimuose.
Šis požiūris vadinamas „Triple Bottom Line“ (TBL) modeliu, kuris sako: sėkmingas verslas yra tas, kuris kuria naudą akcininkams, darbuotojams, bendruomenei bei gamtai.
Kaip tai atrodo praktikoje – finansų sektoriuje, viešame sektoriuje, universitete ir versle? Apie tai kalbamės su tais, kurie kasdien ieško sprendimų, apjungiančių pelną, socialinę atsakomybę ir poveikį aplinkai.

Tvarumas - finansinės grąžos prielaida

Finansų sektorius veikia kaip filtras, padedantis verslui atsirinkti, kurie sprendimai bus tik laikini, o kurie padės kurti ilgalaikę vertę. „Verslai, kurie nematuoja ir nesupranta savo poveikio aplinkai ir visuomenei, nevertina klimato ir pertvarkos rizikų, šiandien finansuotojų yra vertinami kaip labiau rizikingi. Su tvarumu susiję įmonių sprendimai veikia paskolų sąlygas, bendrą reputaciją. Kitaip tariant, tvarumas vis dažniau tampa finansinės grąžos prielaida“, – sako Žaliųjų finansų instituto (ŽFI) ekspertė Ingrida Lašinskienė.

Pasak I. Lašinskienės, tvarumo klausimynai suteikiant paskolas šiandien jau yra įprastas reiškinys. O tvarumo tikslai, kurių siekiama gautu finansavimu – turi būti aiškūs ir pamatuojami. Įmonių, projektų tvarumo vertinimas keičia tai, kur nukeliauja kapitalas ir kaip vertinama verslo rizika. Taigi tvarumas nebėra vien tik formalumas, o realūs verslo sprendimai darantys teigiamą poveikį.

„Jeigu įmonė numačiusi planą pereiti prie neutralumo klimatui ir šio plano laikosi, gali tikėtis palankesnių skolinimosi sąlygų. Pavyzdžiui, įmonei įgyvendinus šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) mažinimo tikslus, kreditorius gali sumažinti paskolos maržą“, – teigia ŽFI ekspertė.
Ne tik pelnas: ko šiandien ieško investuotojai?

Anot I. Lašinskienės, keičiasi ne tik bankų, bet ir investuotojų požiūris.„Įmonės, kurios taiko TBL principus, paprastai geriau valdo rizikas, yra atsparesnės ekonominiams svyravimams, turi stipresnę reputaciją. Tokios įmonės yra patrauklesnės ilgalaikėms investicijoms“, – sako ji.
Žaliųjų ar su tvarumu susietų obligacijų išleidimas padeda lengviau pritraukti investuotojus ir transformuoti veiklos modelius į labiau aplinkai ir visuomenei draugiškus. Ji primena Lietuvos žaliųjų obligacijų išleidimo pavyzdžius: dar 2017 m. tokias obligacijas išleidusi „Ignitis grupė“ 300 mln. eurų investavo į vėjo energetiką, energijos gamybos iš atliekų ir kitus projektus. O neseniai žaliesiems projektams finansuoti „Akropolis Group“, pritraukė 350 mln. eurų.
 Tačiau tam, kad įmonė galėtų pasinaudoti šia kryptimi, pirmiausia reikia investuoti į žinias, duomenis ir gebėjimą sistemingai vertinti savo veiklą.
„Mažesnės įmonės susiduria su sunkumais renkant tvarumo duomenis, skaičiuojant savo anglies pėdsaką, vertinant projektų poveikį klimatui, aplinkai, rengiant ataskaitas ar bandant pakeisti veiklos modelį į tvaresnį.

Pagrindinės to priežastys – nepakankamos žinios apie tvarumo kriterijus, abejonės dėl tvarumo klausimų prasmės, ribotos finansinės galimybės samdyti išorės ekspertus “, – pažymi ekspertė.

Ji įsitikinusi: čia reikalinga pagalba, o taip pat – aiški ir stabili reguliacinė aplinka.   

Visą publikaciją rasite Lrytas.lt rubrikoje „Tvarumo kodas".