2025 m. liepos 11 d. Europos Komisija priėmė deleguotąjį aktą, keičiantį Europos tvarumo atskaitomybės standartų (ETAS) taikymo tvarką įmonėms, jau pradėjusioms teikti tvarumo ataskaitas. Šis sprendimas yra tiesiogiai susijęs su Omnibus I pasiūlymų paketu, kuriuo siūloma ženkliai mažinti privalomai tvarumo ataskaitas teikiančių įmonių skaičių.
Įnešė sumaišties Lietuvos įmonėms
Šių metų pradžioje pateiktame Europos Komisijos pasiūlymų pakete siūlyta sumažinti tvarumo atskaitomybės naštą verslui – tiek laikinai atidedant kai kurių įmonių prievolę teikti tvarumo ataskaitas, tiek siaurinant įmonių, kurioms šie reikalavimai bus taikomi, apimtį.
Birželio 25 d. Lietuvos Seimas, Finansų ministerijos siūlymu, pritarė „Stop-the-clock“ direktyvos (Nr. 2025/794) reikalavimų perkėlimui į nacionalinę teisę. Ja dviejų metų laikotarpiui atidėta tvarumo ataskaitų teikimo prievolė įmonėms, turinčioms daugiau nei 250 darbuotojų („antros bangos“), bei vidutinėms ir mažoms listinguojamoms bendrovėms („trečios bangos“). Vis dėlto, „pirmosios bangos“ įmonėms, kurios ataskaitas pradėjo teikti nuo 2025 m. už 2024 finansinius metus, atidėjimas netaikomas. Kitąmet šios įmonės vėl turės teikti tvarumo ataskaitas už šiuos finansinius metus.
„Nors daugiausiai dėmesio sulaukė ir diskusijų sukėlė Europos Komisijos siūlymas tvarumo atskaitomybės prievolę palikti tik virš 1000 darbuotojų turinčioms įmonėms, praktinių klausimų kilo ir Lietuvoje pirmąsias tvarumo ataskaitas parengusioms ir jas audituojančioms apie 20 įmonių", – sako Žaliųjų finansų instituto, įsteigusio Tvariųjų finansų forumą ir atskiras darbo grupes skirtingiems tvarumo iššūkiams spręsti, ekspertė Ingrida Lašinskienė.
„Vadinamosios „pirmosios bangos“ įmonės atsidūrė dviprasmiškoje situacijoje: reikalavimus jos jau įgyvendina, tačiau po poros metų kai kurios, galbūt, bus atleistos nuo atskaitomybės pareigos, jei bus patvirtinta 1000 darbuotojų ar kita, aukštesnė nei dabar galiojanti 500 darbuotojų, riba. Tai kelia papildomos sumaišties tiek planuojant procesus ir resursus, tiek komunikuojant su suinteresuotomis šalimis,“ – pažymi I. Lašinskienė.
Kas keičiasi
Ką tik priimtas deleguotasis aktas keičia pereinamojo laikotarpio nuostatas, siekiant mažinti administracinę naštą įmonėms, kurios jau rengia tvarumo atskaitomybę pagal ETAS.
„Pirmosios bangos“ įmonės galės neteikti informacijos pagal:
- E4 (biologinė įvairovė ir ekosistemos), S2 (vertės grandinės darbuotojai), S3 (paveikiamos bendruomenės) ir S4 (vartotojai ir galutiniai naudotojai) ETAS standartus iki 2027 finansinių metų, net jei šios sritys yra įvertintos kaip reikšmingos;
- neteikti duomenų apie 3 lygio (Scope 3) ir bendras ŠESD emisijas, kai darbuotojų skaičius neviršija 750;
- neteikti informacijos ar duomenų taškų, kurie numatyti kitose standarto dalyse, pvz., susijusiose su klimato (E1-9), taršos (E2-6), darbuotojų temomis (S1-7) ir t.t.
Taip pat suvienodinamas traktavimas įmonių, pasinaudojusių pareinamojo laikotarpio nuostatomis, – nepriklausomai, ar įmonės darbuotojų skaičius nesiekia 750, ar šį skaičių viršija – įmonė galės tik trumpai pateikti apibendrintą informaciją apie reikšmingas temas (pagal 2 ETAS, 17 p.).
Simboliniai palengvinimai
Nors šie greiti pataisymai formaliai sumažina atskleidimų naštą „pirmosios bangos“ įmonėms, praktinis jų poveikis – gana ribotas. Didžiausios įmonės naujų temų įtraukimui į šių metų ataskaitas pradėjo ruoštis jau po pirmojo ataskaitų ciklo.
„Darbuotojų mokymai, procesų, sistemų pakeitimai, duomenų rinkimas – visa tai įmonės vykdo jau nuo pernai ar dar anksčiau, tad šie palengvinimai – labiau simboliniai ir jais pasinaudos tik nedidėlė dalis ataskaitas rengiančių įmonių,“ – paaiškina I. Lašinskienė.
Be to, iš didžiųjų įmonių nuoseklumo reikalauja ir suinteresuotosios šalys. Pavyzdžiui, įmonė, kuri nurodė, kad pradės skelbti informaciją susijusią su paveikiamomis bendruomenėmis, nuo 2025 m., dabar galėtų to nebedaryti ir informaciją pradėti teikti nuo 2027 m. Visgi abejotina, ar tokį įmonės pasirinkimą – neatskleisti informacijos taip, kaip buvo žadėjusi – teigiamai vertintų įmonės auditoriai, investuotojai bei klientai.
ŽFI ekspertė taip pat pažymi, kad pasiūlyti pakeitimai visgi gali palengvinti diskusijas su auditoriais ar investuotojais, tačiau reguliacinio neapibrėžtumo kontekste didžiausias iššūkis – laiko ir resursų planavimas. Įmonės ne tik turi pasiruošti atskleidimams, bet ir laukti žinių dėl žymiai išsamesnės ETAS peržiūros (kurios tikimasi šių metų pabaigoje), o taip pat sekti naujienas, ar po kelerių metų apskritai išliks prievolė rengti tvarumo ataskaitas.
Priimtą EK deleguotajį teisės aktą sudaro pats deleguotasis reglamentas ir priedas, kuriuo pakeičiamos pereinamojo laikotarpio nuostatos, esančios ETAS 1 priedo C dalyje. Taip pat paskelbtas pakeitimus apibendrinantis dokumentas.
Kai deleguotasis aktas bus paskelbtas oficialiajame ES leidinyje, jo nuostatos įsigalios trečią dieną po paskelbimo ir bus taikomos tiesiogiai – t. y., nereikės perkelti į nacionalinę teisę valstybėse narėse. Pakeitimai bus taikomi finansiniams metams, prasidedantiems nuo 2025 m. sausio 1 d.