Europos Komisija (EK) ką tik pristatė su gamtos kreditais susijusių veiksmų gaires, kuriomis siekiama suaktyvinti privatų finansavimą biologinės įvairovės ir buveinių išsaugojimui bei naujų buveinių kūrimui. Kartu norima sukurti naujų pajamų šaltinių bioįvairovę saugančiais būdais ūkininkaujantiesiems, šlapynių ekosistemas palaikantiems žemės savininkams, sengires išsaugantiems miškininkams. 

Gamtos kreditai – tai nepriklausomos organizacijos įvertinti ir sertifikuoti pažymėjimai (kreditai), išduodami įgyvendinantiems gamtos išsaugojimo ar atkūrimo veiksmus (žemės savininkams, ūkininkams, miškininkams, žvejams ir pan.). Šiais kreditais būtų galima prekiauti – parduoti įmonėms, finansų įstaigoms, viešiesiems subjektams ar piliečiams, norintiems remti gamtai palankius veiksmus, mažinti priklausomybių nuo ekosisteminių paslaugų rizikas, užsitikrinti geresnę reputaciją bei siekti užsibrėžtų bioįvairovės tikslų. 

Deja, bet gamtos būklė ES vis prastėja. Skaičiuojama, kad  70 proc. dirvožemio ES nėra sveiki, o net 80 proc. buveinių būklė prasta. 

„Turime įkainoti gamtą, įtraukti ją į turto balansą. Tai ne gamtos pavertimas preke, o gamtos atkūrimo ir išsaugojimo veiksmų pripažinimas ir atlyginimas už juos. Gamtos kreditai –perspektyvi priemonė, padedanti pakeisti mūsų požiūrį į gamtos vertę,“ – pristatydama Gamtos kreditų gaires kalbėjo EK pirmininkė Ursula von der Leyen.  

Kaip ir visų Europos Sąjungos (ES) valstybių, Lietuvos ekonomika priklauso nuo gamtos. Kone visas bankų paskolų portfelis Lietuvoje yra labai priklausomas nuo ekosisteminių paslaugų. Tai reiškia, kad, kintant gamtai ir dėl to senkant ekosisteminiams ištekliams, bankų paskolų portfeliai taps rizikingesni.  

Būta veikiančių mechanizmų 

2024 m.  įsigaliojusiame ES Gamtos atkūrimo reglamente numatoma, kad iki 2030 m. atkūrimo priemonės turės būti taikomos bent 20 proc. ES sausumos ir jūros teritorijų ploto, o iki 2050 m. – visoms ekosistemoms, kurias reikia atkurti. Skaičiuojama, kad norint pasiekti šių tikslų, investicijoms į biologinę įvairovę ES kasmet reikės 65 mlrd. eurų. Ir nors ES yra įsipareigojusi šiam tikslui skirti 10 proc. savo biudžeto 2026-2027 m., norint pasiekti realių rezultatų, labai svarbu gamtos išsaugojimui pritraukti privatų finansavimą. 

Gamtos kreditai, iš pirmo žvilgsnio, atrodo itin patrauklus būdas paspartinti privačias investicijas į ekosisteminių paslaugų išsaugojimą ir atkūrimą. Prieš dvidešimt metų Europos Sąjunga sukūrė veiksmingą, pagal rinkos dėsnius veikiančią anglies dioksido rinką (EU ETS), paremtą paprasta logika: jei nori teršti – mokėk, jei mokėti nenori – diek inovacijas. Ši priemonė pasiteisino: per pastaruosius du dešimtmečius Europoje ŠESD kiekis sumažėjo beveik 50 proc., ekonomika augo, iš mokesčio už išmetamą anglies dioksidą gautos 180 mlrd. eurų pajamos buvo investuotos į klimato srities projektus ir inovacijas. Natūralu, kad norima sukurti panašia logika veikiantį gamtos kreditų mechanizmą. 

Aplinkosaugininkai reiškia abejones 

Visgi, pasirodžius EK gamtos kreditų pasiūlymui, iš aplinkosaugos aktyvistų bei mokslo atstovų pasigirdo rimtų nuogąstavimų dėl šios priemonės veiksmingumo, pirmiausia dėl to, kad ji atvers kelią žaliajam smegenų plovimui.  

„Gamtos kreditai yra neveiklumo priedanga, manipuliavimo būdas, leisiantis įmonėms toliau naikinti gamtą tol, kol jos už tai susimoka,“- akcentavo „Friends of the Earth Europe“ atstovai. 

Gamtos kreditų veiksmingumu abejoja ir mokslo bendruomenė. Pernai žurnale Nature Sustainability išplatintame komentare politikos formuotojai buvo raginami nesirinkti tokių mechanizmų, jei siekiama apčiuopiamo pridėtinio indėlio į bioįvairovės išsaugojimą ir (ar) atkūrimą. 

„Tvarumo atskaitomybės paprastinimo kontekste taip pat abejojama dėl būsimos paklausos tokiems gamtos kreditams. Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyva (CSRD), įpareigojanti įmones atskleisti poveikį aplinkai ir biologinei įvairovei, turėtų skatinti gamtos kreditų paklausą. Tačiau, Tvarumo Omnibus siūlomas ženklus CSRD taikymo apimties susiaurinimas, tikėtina, ženkliai apribotų įmonių poreikį tokiems kreditams”, - sako Nora Marija Laurinaitytė, ŽFI ekspertė. 

N. M. Laurinaitytė, ŽFI ekspertė

Dalį šių nuogąstavimų turėtų atliepti pilotiniai ES remiami projektai Prancūzijoje, Estijoje bei Peru. Privačius invstuotojus buriantis RESTORE siekia gauti sertifikuotus kreditus bioįvairovės išsaugojimui Peru nacionaliniame Sierra Del Divisor parke,  Estijos privačių miškų projektas Forestry Europe atlygina žemės savininkams už kirtimo ciklų pratęsimą, o Prancūzijos pelkių iniciatyva monetizuoja gruntinio vandens papildymą ir anglies dioksido kaupimą. 

Siekdama užtikrinti koordinuotą ir įtraukų patikimos gamtos kreditų rinkos plėtojimą, EK taip pat steigia naują ekspertų grupę, kad būtų skatinamas principas „iš apačios į viršų“, grindžiamas glaudžiu atitinkamų suinteresuotųjų šalių dalyvavimu. Taip pat EK ragina dalyvauti viešojoje konsultacijoje ir iki 2025 m. rugsėjo 30 d. teikti pastabas gamtos kreditų gairių siūlymui.