Reaguodama į augančias klimato grėsmes ir poreikį finansų sektoriui peržiūrėti savo poveikį klimato kaitai, Mokslu grįstų tikslų iniciatyva (angl. Science Based Targets initiative, SBTi) paskelbė savanorišką Finansų institucijų nulinės emisijos standartą. Juo nustatomos gairės, kaip finansų įstaigos per savo finansuojamas veiklas gali iki 2050 m. pasiekti nulinę šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, taip mažindamos joms kylančias fizines ir perėjimo rizikas, stiprindamos atsparumą ir kurdamos ilgalaikį konkurencingumą.
Finansų institucijos atlieka svarbų vaidmenį nukreipiant kapitalą į klimatui palankias veiklas ir pereinant prie nulinės emisijos. Atsakingas, su klimato tikslais suderintas finansavimas yra svarbus ne tik siekiant teigiamo poveikio, bet ir valdant fizines bei perėjimo rizikas, kurios veikia sektorių per jo veiklas. Pavyzdžiui, draudimo bendrovės fiksuoja augančias žalas dėl ekstremalių orų, o kai kurios teritorijos tampa nebedraudžiamos. Europos centrinis bankas skaičiuoja, kad vien sausros rizikos gali sumažinti euro zonos BVP 15 % ir kelti pavojų daugiau nei 1,3 trln. eurų paskolų.
Standartas numato aiškią, etapais suskirstytą struktūrą, kaip finansų institucijos gali sistemingai įgyvendinti nulinės emisijos tikslą.
- Finansinių institucijų įsipareigojimas siekti nulinės emisijos
Pirmiausia, finansų institucija turi visos organizacijos mastu viešai įsipareigoti iki 2050 m. (arba anksčiau) pasiekti nulinę šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją.
Veiklos organizavimo žingsniai institucijos lygmeniu:
- nustatyti organizacijos ribas,
- pasirinkti, kurios finansinės veiklos (paskolų teikimas, turto valdymas ar draudimo veikla) patenka į taikymo sritį (t. y. sudaro bent 5 % pajamų),
- institucija turi viešai parodyti, kas viduje atsakingas už nulinės emisijos strategijos įgyvendinimą ir kaip bus prižiūrima pažanga.
Tai pat rekomenduojama parengti ir paskelbti perėjimo planą, pagrindžiantį įsipareigojimą siekti nulinės emisijos ir nustatytus tikslus.
2. Bazinių institucijos metų vertinimas
- pasirinkti bazinius metus, kurie geriausiai atspindi institucijos veiklą (dažniausiai pasirenkami naujausi metai),
- suskaičiuoti visas šiltnamio dujų emisijas, kurios susidaro dėl pačios įstaigos veiklos, tiekimo grandinės ir finansinių veiklų, kurias ji finansuoja (scope 3, 15 kategorija),
- atlikti klimato suderinamumo vertinimą t.y., įvertinti, kiek portfelio jau atitinka klimatui palankias veiklas,
- nustatyti, keik finansuojama švarios energijos ir kiek iškastinio kuro bei apskaičiuoti jų santykį visose taikytinose veiklose. Taip pat įsipareigojama per 2 metus nuo tikslų patvirtinimo (bet ne vėliau kaip iki 2030 m.) įvertinti ir viešai paskelbti, kiek institucijos finansuojamos veiklos prisideda prie miškų naikinimo.
3. Politikos ir tikslų nustatymas
Įvertinusi pradinę padėtį, institucija turi pereiti prie tikslų formavimo:
- nustatyti artimiausiems 5 metams tikslus, kaip mažins emisijas savo finansuojamose veiklose,
- nusistatyti, ką ketina pasiekti iki 2050 m., kad visas jos finansavimas (paskolos, investicijos ir kt.) būtų suderintas su nulinės emisijos tikslais.
Pažymėtina, kad finansų institucijų nulinės emisijos standartas remiasi įsitraukimo principu (angl. engagement first), kuris teikia pirmenybę aktyviam bendradarbiavimui su portfelio įmonėmis, skatinant jas pačias išsikelti moksliškai pagrįstus emisijų mažinimo tikslus. Pavyzdžiui, pertvarkos plane finansų institucija turi aiškiai apibrėžti lūkesčius įmonėms, eskalavimo strategiją bei tai, kaip bus vertinama pažanga. Jei per nustatytą laikotarpį įmonė nepasiekia reikiamų rezultatų, turėtų būti apsvarstyti sprendimai dėl investicijų nukreipimo kitur.
Kaip pastebi žaliųjų finansų analitikė Ieva Motiejūnaitė, aktyvus finansuotojų įsitraukimas ir pagalba įmonėms, siekiant realaus emisijų mažinimo, gali atnešti kur kas geresnių rezultatų, nei tiesiog taršių įmonių pašalinimas iš portfelio, nesirūpinant jų transformacija.
Taip pat institucija turi suformuluoti aiškias politikos kryptis, kurios padėtų šiuos tikslus įgyvendinti:
- paskelbti, kaip bus nutrauktas naujų iškastinio kuro projektų finansavimas ir kaip padės esamiems klientams pereiti prie švaresnės energijos,
- jei institucijos finansuojamos veiklos prisideda prie miškų naikinimo, ji turi parengti veiksmų planą, kaip spręs šią problemą, įskaitant bendravimą su klientais ir konkrečius veiksmus, kurių imsis poveikiui mažinti,
- paskelbti politiką, kurioje įsipareigoja nefinansuoti pastatų, kurie nėra „zero-carbon ready“ ir skatinti energetiškai neefektyvių, renovuotinų pastatų finansavimą.
4. Pažangos stebėjimas
Kiekvieno tikslo ciklo pabaigoje (paprastai kas 5 metai), institucijos turėtų:
- įvertinti savo pažangą pagal nustatytus tikslus,
- palyginti rezultatus su nulinės emisijos gairėmis
- nusistatyti naujus tikslus, jei ankstesni dar nebuvo visiškai pasiekti.
Standarto suderinamumas ir pritaikomumas
Institucijos gali naudoti įvairias metodikas, jei jos atitinka SBTi kokybės kriterijus. Finansinių institucijų nulinės emisijos standarto įgyvendinimo sąraše nurodyta, kurios metodikos gali būti taikomos pažangai vertinti.
„Finansų sektorius turi milžinišką įtaką ekonomikos transformacijai. Spręsdamos, kur nukreipti investicijas arba kur neinvestuoti, finansų įstaigos realiai dalyvauja globalių klimato tikslų įgyvendinime. Todėl aiškios, moksliškai pagrįstos gairės ir rodikliai, padedantys matuoti ir mažinti finansuojamas emisijas, yra būtini. Tikslų nusistatymas ir jų stebėsena užtikrina skaidrumą, didina finansų įstaigų atskaitomybę ir, žinoma, padeda efektyviai nukreipti žaliuosius ir pertvarkos finansus bei valdyti su klimatu susijusias rizikas,“ – pastebi Ieva Motiejūnaitė.