Sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas 90 proc., palyginti su 1990 m. – tokį įsipareigojimą Europos Komisija (EK) siūlo įtraukti į ES Klimato įstatymą. Tai naujas, ambicingas tarpinis tikslas, papildantis jau galiojančius ES klimato įsipareigojimus: iki 2030 m. sumažinti emisijas bent 55 proc., o iki 2050 m. pasiekti neutralumą klimatui.
Palieka šalims lankstumo
Naujasis 2040 m. tikslas turėtų padėti tolygiai paskirstyti pastangas per ateinančius du dešimtmečius, užtikrintų sklandesnį perėjimą prie klimatui neutralios ekonomikos. Lietuva šioje srityje taip pat turi ambicijų. Jau 2021 m. Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje buvo išsikeltas tikslas iki 2040 m. sumažinti ŠESD emisijas 85 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Tai rodo, kad nacionaliniai siekiai iš esmės dera su Europos lygmens vizija, nors EK siūlomas 90 proc. tikslas reikštų papildomą spaudimą siekti dar didesnio proveržio.
„Kadangi europiečiai vis labiau jaučia klimato kaitos poveikį, jie tikisi veiksmų. Pramonė ir investuotojai taip pat tikisi, kad mes parodysime šios kelionės kryptį, ir mes tvirtai laikomės įsipareigojimo iki 2050 m. sumažinti Europos ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro. Tikslas aiškus, kelionė pragmatiška ir realistiška,“ – pristatydama EK dekarbonizacijos planus sakė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen.
Komisija siūlo ir lankstumo mechanizmus, kurie leistų valstybėms narėms dalį emisijų mažinimo pasiekti ne tik ES, bet ir už jos ribų. Vienas svarbiausių siūlymų yra galimybė naudoti anglies kreditus.
Pagal EK siūlomą modelį, nuo 2036 m. ES galėtų iki 3 proc. savo 2040 m. tikslo įvykdyti pasitelkdama tarptautinius anglies kreditus pagal Paryžiaus susitarimo 6 straipsnį. Tai reikštų, kad ES šalys galėtų finansuoti emisijų mažinimo ar CO₂ šalinimo projektus besivystančiose šalyse. Pavyzdžiui, statyti saulės ar vėjo elektrines ar remti miškų atsodinimą. Tokie projektai sugeneruotų anglies kreditus, kuriuos ES galėtų įsitraukti į savo klimato apskaitą.
Svarbu paminėti, kad šie kreditai nebūtų įtraukiami į ES apyvartinių taršos leidimų sistemą (EU ETS). Tai daroma tam, kad CO₂ leidimų kaina išliktų aukšta ir išlaikytų savo paskatinamąjį poveikį, kuris skirtas padėti įmonėms mažinti taršą Europos viduje – atsisakyti iškastinio kuro ir transformuoti taršiausius sektorius veikti draugiškesniais aplinkai būdais.
Numatoma ir daugiau priemonių, kurias Komisija siūlo įtraukti į naująjį klimato politikos paketą, skirtą veiksmams po 2030-ųjų. Viena iš jų yra anglies surinkimo sprendimų įtraukimas į EU ETS, įtraukiant tiek biogeninės kilmės anglies sugaudymo (angl. Biogenic emissions Capture with Carbon Storage (BioCCS)), tiek tiesioginių anglies surinkimo iš atmosferos sprendimus (angl. Direct Air Capture with Carbon Storage (DACCS)) sektoriams, kur itin sudėtinga visiškai atsisakyti iškastinio kuro naudojimo. Kol kas tokie sprendimai nėra plačiau taikomi dėl didelių kaštų ir technologinio sudėtingumo. Norima skatinti tarpsektorinį lankstumą – leisti, kad vieno sektoriaus viršyti emisijų mažinimo rezultatai galėtų kompensuoti kitų sektorių atsilikimą. Pavyzdžiui, žemės ūkio sektoriui nepasiekus emisijų mažinimo tikslų, kompensuoti atliekų sektoriaus viršytu rezultatu. Tokios priemonės padėtų šalims prisitaikyti pagal ekonominius ir technologinius pajėgumus - taikyti skirtingas dekarbonizacijos trajektorijas sektoriuose, bet kartu išlaikyti bendrą ES emisijų mažinimo kryptį.
Sulaukė kritikos
Nepaisant lankstumo ir aiškios krypties, EK pasiūlymas susilaukė pasipriešinimo. Prancūzija, Lenkija ir Vengrija ragina atidėti sprendimą dėl 2040 m. tikslo, tuo tarpu Danija ir Vokietija laikosi pozicijos, kad 90 proc. tikslas yra būtinas norint pasiekti tarptautinius įsipareigojimus. Visgi ES mokslininkai perspėja, kad tarptautiniai kreditai siekiant klimato tikslų gali sulėtinti realų emisijų mažinimą pačioje ES. Be to, kyla klausimų dėl jų patikimumo ir skaidrumo: kaip ES užtikrins, kad jie būtų griežtai vertinami ir iš tiesų prisidėtų prie klimato kaitos švelninimo?
EK siūlymas toliau bus svarstomas Europos Parlamente ir Europos Taryboje pagal įprastą teisėkūros procedūrą. Priėmus įsipareigojimą ir patvirtinus priemones, kaip jo bus siekiama, šis tikslas taps svarbiu atskaitos tašku formuojant klimato politiką po 2030-ųjų ir keliant tolesnius šalių narių klimato tikslus. Siūlomas 2040 m. klimato tikslas ambicingas ir reikštų esminius pokyčius daugelyje sektorių ir šalių.