Kiek atliekų šiandien paliksite po savęs? Ir kiek jų galėtų tapti žaliava naujam produktui? Taip veikia žiedinė ekonomika – modelis, kai produktai, medžiagos ir ištekliai naudojami kuo ilgiau, o atliekos tampa žaliava naujiems gaminiams. Kol Nyderlandai ir Belgija jau perdirba apie 30 proc. išteklių, Lietuvoje šis rodiklis nesiekia nė 4 proc. Nemažai verslų vis dar linkę rinktis pigesnius, aplinkai žalingus sprendimus, o sisteminių pokyčių trūksta. Ekspertai įspėja: kiekviena neatlikta žiediškumo reforma Lietuvai kainuoja darbo vietas, investicijas ir augimą.
Atsiliekame nuo ES vidurkio
Viešoji įstaiga „Žiedinė ekonomika“ – nevyriausybinė organizacija, kurios tikslas skatinti ir diegti žiedinės ekonomikos principus Lietuvoje. Organizacijos vadovas Domantas Tracevičius atkreipia dėmesį, kad žalia transformacija Lietuvoje vyksta pernelyg lėtai. Tai patvirtina ir Eurostat skelbiamas žiediškumo indeksas. Jis vertina, kiek efektyviai šalies ekonomika naudoja išteklius, mažina atliekas bei perdirba medžiagas.
„Žvelgiant Lietuvos ekonomikos mastu, šiame indekse sukamės ties 4 proc. riba ir esame Europos sąjungos „uodegoje“. Tokios valstybės, kaip Nyderlandai, Belgija siekia apie 30 proc.
Esame perspektyvi šalis ir galime pasiekti gerokai daugiau. Tačiau pokyčiams reikia geresnės reguliacinės aplinkos, kuri skatintų vartotoją ir apribotų verslo netvarių pasirinkimų galimybes“, – sako D. Tracevičius.
Pasak pašnekovo, žiedinės ekonomikos principus verslas dažniausiai taiko tada, kai tai apsimoka, tačiau šios informacijos kartais trūksta.
„Senasis gamybos būdas atrodo patogesnis, todėl daugelis verslų iš įpročio lieka prie senų, aplinkai nenaudingų ir mažiau efektyvių sprendimų.
Labai gaila, kad dalis verslų priešinasi perėjimui prie žiediškesnių praktikų – ar tai būtų pakuotės, ar gamyba. Nenorint pokyčių, turime stagnaciją“.
„Žiedinės ekonomikos“ vadovas taip pat atkreipia dėmesį, kad nors visuomenėje tvarumo tema populiarėja, vartotojai vis dar nėra pakankamai pratę prie žiedinės ekonomikos principų, nors galėtų iš jų gauti daug naudos.
Vienas iš ryškesnių teigiamų pavyzdžių – Lietuvoje veikiančios užstato sistemos įdiegimas, kuris galėjo vykti tik dėl reguliacinių pokyčių. Tačiau tokių pokyčių reikia ir kitose srityse.
„Žiediniai principai ypač naudingi ekonomiškai. Lietuva neturi daug žaliavų, skirtingų pramonės šakų. Labai didelė dalis daiktų yra importuojama. Ypač viskas, kas susiję su metalais, elektronika. Jeigu atsirastų prievolės gamintojams ir importuotojams finansuoti jų taisymą, matytume ciklo užsidarymą,“ – sako D. Tracevičius.
Anot jo, tai leistų prekes taisyti vietoje, užuot nuolat importavus naujas. „Prekės būtų sutaisomos Lietuvoje ir toliau naudojamos, be poreikio papildomai importuoti. Tai būtų pergalė mūsų šalies ekonomikai ir vartotojams“, – įsitikinęs ekspertas.
Jis pažymi, kad verslo paramos priemonės dažnai orientuotos į pavienius žalius projektus, tačiau trūksta sisteminės paramos. Būtent ji skatintų įmones transformuotis remiantis žiedinės ekonomikos principais.
„Deja, neretai po vienkartinių projektų verslai vėl grįžta prie senų, netvarių praktikų. Dėl to stokojame realaus proveržio sprendžiant klimato, išteklių švaistymo ir biologinės įvairovės problemas“, – apibendrina pašnekovas.