Europos Komisija (EK) pristatė iki šiol ambicingiausią 2028–2034 m. daugiametės finansinės programos (MFF) pasiūlymą, kurio vertė siekia 2 trilijonus eurų. Pagrindiniai jo prioritetai – Europos ekonominio konkurencingumo stiprinimas, gynybos finansavimas bei žalioji pertvarka. Lietuvai biudžeto pasiūlyme numatyta skirti 14,2 mlrd. eurų – panašiai tiek pat, kiek ir dabar, tačiau ekspertai kelia klausimą, ar pakankamai lėšų liks aplinkosaugos ir klimato iššūkiams spręsti.
„Deja, bet gamtos būklė ES vis prastėja, o norint užtikrinti dabartinių ES bioįvairovės tikslų pasiekimą, kasmet investicijoms į biologinę įvairovę reiktų skirti ne mažiau kaip 65 mlrd. eurų. Privatus sektorius dažniausiai prie pelkių, gyvūnų buveinių, sengirių išsaugojimo prisideda simboliškai ir motyvuotas įvaizdinių, komunikacinių tokios paramos elementų. Didžioji dalis saugomų teritorijų plėtros ir apsaugos, buveinių atkūrimo projektų finansuojamos viešosiomis lėšomis, iš ES ir nacionalinių biudžetų”,– pažymi Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė.
Finansavimas mažesnis nei iki šiol
Pristatydama biudžetą, EK pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė, kad 35 proc. visų išlaidų – apie 700 mlrd. eurų – bus skirta klimato ir biologinės įvairovės tikslams. Vis dėlto, aplinkosaugos organizacijos atkreipia dėmesį, jog tai reiškia mažesnį finansavimą nei dabartiniu laikotarpiu: klimato tikslams anksčiau buvo skirta 658 mlrd. eurų, o biologinei įvairovei – 113 mlrd. eurų.
Siūloma atsisakyti LIFE programos – vienintelės ES finansinės priemonės, skirtos tik aplinkosaugai ir klimato kaitos veiksmams. Planuojama, kad šios srities projektai ateityje būtų finansuojami per bendrą ECF fondą, kartu su kitomis – pelningesnėmis – žaliosiomis investicijomis.
„Nerimą kelia tai, kad gamtos atkūrimo ir apsaugos iniciatyvos bus finansuojamos iš tų pačių fondų, kaip ir pelningesni švariųjų technologijų projektai. Neskyrus atskirų lėšų gamtai, kyla rizika, kad ši sritis liks nuošalyje“, – sako Žaliųjų finansų instituto ekspertė.
N. M. Laurinaitytė, ŽFI ekspertė
Ekspertė taip pat pabrėžia, jog Europos Sąjungoje gamtos būklė vis blogėja, o privačių lėšų pritraukimas gamtosaugos, bioįvairovės išsaugojimo iniciatyvoms komplikuotas. Šiuo metu didžioji dalis saugomų teritorijų, buveinių atkūrimo ir gamtosaugos projektų finansuojami viešosiomis lėšomis.
„Privatus sektorius prie gamtosaugos dažnai prisideda simboliškai – dėl įvaizdžio. Didžioji našta tenka ES ir nacionaliniams biudžetams“, – pažymi N. Laurinaitytė.
Tikimasi, kad naujai kuriama gamtos kreditų sistema padės paskatinti privačias investicijas į gamtos atkūrimą, tačiau abejojama, ar tai bus pakankama priemonė kompensuoti numatomą 37 mlrd. eurų metinį finansavimo trūkumą.
Miglota NVO ateitis
Nerimą kelia ir aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų ateitis. Šiuo metu per LIFE programą jos gauna apie 15 mln. eurų metinių dotacijų, kurios padengia dalį veiklos išlaidų. Jei programa būtų panaikinta, daugelis organizacijų gali prarasti veiklos stabilumą.
„Be šio finansavimo dalis aplinkosaugos NVO gali tiesiog nebeišgyventi, o tai reikšmingai susilpnintų pilietinės visuomenės galimybes dalyvauti formuojant aplinkosaugos politiką“, – perspėja ŽFI atstovė.
Pozityvus naujojo biudžeto aspektas – įsipareigojimas taikyti principą „nedaryti reikšmingos žalos“ (DNSH). Tai turėtų prisidėti prie aplinkai žalingų subsidijų palaipsninio atsisakymo ir paskatinti tvaresnius investicijų sprendimus. Vis dėlto ekspertai pažymi, kad praktinis šio principo taikymas iki šiol kelia iššūkių dėl administracinės naštos ir kompetencijų stokos.
Žalias kursas išlieka prioritetu
Pasak Mariaus Vaščegos, EK atstovybės Lietuvoje vadovo, žalioji pertvarka išlieka prioritetine sritimi ir naujajame ES biudžete – piliečiams ir įmonėms bus padedama kurti tvarią ateitį mažinant ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro ir atkuriant natūralias ekosistemas.
„Dabartiniame biudžete buvo numatytas 30 proc. klimato tikslas. Naujajame siūlome nustatyti bendrą 35 proc. klimato ir aplinkosaugos tikslą, kurio vertė – virš 700 mlrd. eurų. Bus siekiama ne tik švelninti klimato kaitą ir prie jos prisitaikyti, bet ir įgyvendinti biologinės įvairovės priemones, bus remiamas atsparumas klimato kaitai visuose sektoriuose ir stiprinamas žiediškumas. Šį įsipareigojimą dar labiau sustiprina reikšmingos žalos nedarymo principo taikymas, užtikrinant, kad visa ES finansuojama veikla teigiamai prisidėtų prie mūsų klimato ir aplinkos tikslų, ir atsparumo klimato kaitai principo taikymas, kuris apsaugos investicijas ir padės bendruomenėms prisitaikyti prie augančio klimato kaitos poveikio”, - patikino M.Vaščega.
M. Vaščega, EK atstovybės Lietuvoje vadovas
Anot jo, atnaujinus stebėsenos sistemą bus vertinama, kiek ES biudžeto lėšų išleidžiama žaliesiems prioritetams. Klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie jo ir atsparumo bei aplinkos stebėjimo koeficientai leis patikimiau kiekybiškai įvertinti ES biudžeto indėlį į šias politikos sritis.
EK pateikus pasiūlymą dėl 2028–2034 m. ES biudžeto, prasideda kelerius metus truksiančios derybos – dėl biudžeto derėsis Europos Parlamentas ir ES Taryba.
„Europos Komisija darys viską, kad padėtų susitarti, nes ES daugiametis biudžetas – be galo svarbi priemonė, kurią galime turėti šiuo geopolitinio nestabilumo laikotarpiu. Tikėtina, kad Lietuvai, kuri 2027 metų pirmąjį pusmetį pirmininkaus ES Tarybai, teks ypatingas vaidmuo – užbaigti derybas dėl naujojo 2028–2034 m. ES biudžeto”, – sakė M. Vaščega.