Jungtinių tautų darnaus vystymosi tikslai

Jungtinių Tautų 2015 m. priimti Darnaus vystymosi tikslai (angl. United Nations Sustainable Development Goals, UN SDG) yra pasaulinis susitarimas, kurį valstybės narės įsipareigojo įgyvendinti iki 2030 m.

SDG sudaro 17 tikslų, kuriais siekiama spręsti didžiausias pasaulio problemas, įskaitant skurdą, nelygybę ir klimato kaitą. Kiekvienas iš šių tikslų yra suskaidytas į konkretesnius uždavinius ir rodiklius, kuriais matuojama pažanga. Pavyzdžiui, pirmojo tikslo – panaikinti skurdą – uždavinys yra iki 2030 m. bent perpus sumažinti visų amžiaus grupių žmonių, gyvenančių skurde pagal nacionalinius apibrėžimus, skaičių.

Tikslai

1. Panaikinti visų formų skurdą visose šalyse
2. Panaikinti badą, užtikrinti apsirūpinimą maistu ir geresnę mitybą, skatinti darnų žemės ūkį
3. Užtikrinti sveiką gyvenseną ir skatinti visų amžiaus grupių gerovę
4. Užtikrinti visa apimantį ir lygiavertį kokybišką švietimą ir skatinti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi
5. Pasiekti lyčių lygybę ir moterų ir mergaičių įgalėjimą
6. Užtikrinti visiems vandens prieinamumą, darnų valdymą ir sanitariją
7. Užtikrinti visiems galimybę naudotis prieinama, patikima, darnia ir modernia energija
8. Skatinti tvarų, įtraukų ir darnų ekonomikos augimą, produktyvų įdarbinimą ir deramą darbą
9. Kurti atsparią infrastruktūrą, skatinti visa apimančią industrializaciją ir naujoves
10. Mažinti nelygybę tarp šalių ir pačiose šalyse
11. Pasiekti, kad miestai ir gyvenvietės taptų įtraukūs, saugūs, atsparūs ir darnūs
12. Užtikrinti darnius vartojimo ir gamybos modelius
13. Imtis skubių kovos su klimato kaita ir jos poveikiu veiksmų
14. Išsaugoti ir tausiai naudoti vandenynus, jūras ir jūrų išteklius darniam vystymuisi
15. Saugoti, atkurti ir skatinti darnų sausumos ekosistemų naudojimą, darniai valdyti miškus, kovoti su dykumėjimu, sustabdyti žemės būklės blogėjimą ir pakeisti šį procesą priešinga kryptimi bei sustabdyti biologinės įvairovės praradimą
16. Skatinti taikias ir įtraukias visuomenes darniam vystymuisi, suteikti visiems galimybes reikalauti teisingumo ir kurti veiksmingas, atsakingas ir įtraukias institucijas visais lygiais
17. Stiprinti įgyvendinimo priemones ir atgaivinti pasaulinę darnaus vystymosi partnerystę

Už DVT įgyvendinimą nacionaliniu lygiu atsakingos visos ministerijos pagal kompetenciją, o pagrindinė koordinuojanti institucija yra Aplinkos ministerija. Jos interneto svetainėje galite susipažinti su 2018 ir 2023 m. Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės 2030 įgyvendinimo Lietuvoje ataskaitomis. Kaip Lietuvai sekasi įgyvendinti DVT galima patikrinti ir Valstybės duomenų agentūros Darnaus vystymosi tikslų portale.

Paryžiaus susitarimas

Paryžiaus susitarimas (angl. Paris agreement) priimtas pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją 2015 m., o 2016 m. ratifikuotas ir visų Europos Sąjungos valstybių. Paryžiaus susitarimu siekiama stiprinti kovą su klimato kaita, užtikrinant, kad finansavimo srautai atitiktų mažo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir klimato kaitos poveikiui atsparaus vystymosi trajektoriją (vidutinė pasaulio temperatūra nepakiltų daugiau nei 2°C, palyginti su iki pramoniniu laikotarpiu ir dėti pastangas, kad ji neviršytų 1,5°C) ir kad ne vėliau kaip iki 2050 m. Europos Sąjungos poveikis klimatui taptų neutralus.

Plačiau

Europos Žaliasis kursas

Europos Žaliasis kursas (angl. European Green Deal) – tai 2019 m. pristatytas ir Europos Komisijos patvirtintas iniciatyvų rinkinys, nauja ES augimo strategija, kuria siekiama, kad iki 2050 m. ES ekonomika taptų neutrali klimatui. Tai reiškia, kad išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis turi būti subalansuotas su jų sugėrimu ar neutralizavimu (Net Zero tikslas).

Žaliajame kurse numatytos didelės investicijos į atsinaujinančią energiją, energinio efektyvumo didinimą, žiedinę ekonomiką bei transporto, pramonės ir žemės ūkio sektorių transformaciją, siekiant, kad ekonomikos augimas būtų atsietas nuo išteklių naudojimo, o nuošalyje nebūtų paliktas nė vienas žmogus ir nė viena vietovė.

Net Zero tikslas yra svarbus siekiant išvengti pavojingiausių klimato kaitos scenarijų, o 2030, 2040 ir 2050 m. žymi svarbius terminus pereinant prie tvarios ekonomikos ir kovojant su klimato kaita. Iki 2030 m. ES siekia mažinti ŠESD emisijas mažiausiai 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. 2040 m. ambicija dar didesnė – sumažinti emisijas 90 proc. iki visiškos neutralumo ribos 2050 m.

Plačiau