Bendrųjų nuostatų reglamentas (Europos Sąjungos fondams taikomos finansinės taisyklės) (Reglamentas Nr. 2021/1060), patvirtintas 2021 m., nustato bendras Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), „Europos socialinio fondo +“ (ESF+), Sanglaudos fondo (SF), Teisingos pertvarkos fondo (TPF) ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo (EJRŽAF) nuostatas ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisykles.

Bendrųjų nuostatų reglamente nustatyti politikos tikslai:

1. konkurencingesnė ir pažangesnė Europa, skatinant novatorišką ir pažangią ekonomikos pertvarką ir regionų IRT jungtis;
2. žalesnė, mažo anglies dioksido kiekio ir prie nulinio anglies dioksido kiekio technologijų pereinanti ekonomika ir atspari Europa, skatinant perėjimą prie švarios ir teisingos energetikos, žaliąsias ir mėlynąsias investicijas, žiedinę ekonomiką, klimato kaitos švelninimą bei prisitaikymą prie klimato kaitos, rizikos prevenciją bei valdymą ir tvarų judumą mieste;
3. geriau sujungta Europa, skatinant judumą;
4. socialiai atsakingesnė ir įtraukesnė Europa, įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį;
5. piliečiams artimesnė Europa, skatinant tvarią ir integruotą visų rūšių vietovių ir vietos iniciatyvų plėtrą.

TPF remiamas tikslas – sudaryti sąlygas regionams ir žmonėms spręsti dėl pertvarkos, kuria siekiama įgyvendinti Sąjungos 2030 m. energetikos ir klimato srities tikslus ir ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti Sąjungos neutralaus poveikio klimatui ekonomiką remiantis Paryžiaus susitarimu, kylančio socialinio poveikio, poveikio užimtumui, ekonominio poveikio ir poveikio aplinkai klausimus. Lietuvos atveju šio fondo lėšos yra dedikuotos atskiram 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos prioritetui.

Bendrųjų nuostatų reglemento taikymas ES investicijoms Lietuvoje

2021–2027 m. ES fondų investicijų programa pradeda naują ES investicijų etapą Lietuvoje. Programos biudžetas – beveik 8 mlrd. eurų, kuriuos sudaro EPRD, ESF +, SF ir TPF lėšos, skirtos ilgalaikės ekonominės ir socialinės gerovės bei Lietuvos ekonomikos atsparumo ir konkurencingumo užtikrinimui.

Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausybės programą ir Bendrųjų nuostatų reglamente nustatytus politikos tikslus, investicijos pagal 2021–2027 m. ES fondų investicijų programą nukreiptos į šias pagrindines sritis:

• inovacijas ir skaitmeninimą, mokslo ir verslo bendradarbiavimą, žinių komercinimą;
• švietimą, įgūdžių formavimą, kvalifikuotą darbo jėgą, gebančią diegti inovacijas ir reaguoti į besikeičiančius poreikius, kartu sprendžiant socialinės atskirties iššūkius;
• žaliąją transformaciją – atsinaujinančių energijos šaltinių, darnaus judumo ir žiedinės ekonomikos skatinimą;
• sveikatos sistemų atsparumo didinimą;
• pažangų, saugų ir įvairiarūšį susisiekimą, įskaitant tarpvalstybinio, nacionalinio ir regionų judumo gerinimą;
• tvarų ir integruotą miestų ir regionų vystymą, grįstą konkretaus regiono sprendimais dėl patrauklumo ir ekonominio potencialo didinimo, investicijų pritraukimo ir gyvenimo kokybės gerinimo.

Bendrųjų nuostatų reglamentas ir principas „Nedaroma reikšminga žala“ (angl. Do No Significant Harm, DNSH)

ES fondų lėšomis gali būti finansuojama tik tokia veikla, kurią įgyvendinant laikomasi DNSH principo taip, kaip apibrėžta Taksonomijos reglamento 17 straipsnyje (žr. aukščiau esančią skiltį Europos Sąjungos Taksonomijos reglamentas).

Reikalavimas ES fondų lėšomis finansuojamoms veikloms taikyti DNSH principą numatytas šiuose Bendrųjų nuostatų reglamento punktuose: Preambulės 10 p. (įsipareigojimas padėti integruoti klimato politikos veiksmus ir siekti bendro tikslo – 30 % Sąjungos biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams įgyvendinti, taip pat nustatytas reikalavimas laikytis Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos standartų bei prioritetų ir nedaroma reikšminga žala aplinkos apsaugos tikslams, kaip tai suprantama pagal Taksonomijos reglamento 17 straipsnį.; 6 str. (Klimato srities tikslai ir prisitaikymo prie klimato kaitos mechanizmas) ir 9 str. (Horizontalieji principai).

Siekiant įvertinti, ar ir kaip veikla atitinka DNSH principą, vadovaujamasi Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo pagal EGADP reglamentą techninėmis gairėmis ir ŽFI parengtomis Atitikties RŽNP gairėmis ir rekomendacijomis.

Šių gairių pagrindu Lietuva parengė ir patvirtino DNSH vertinimui reikalingus dokumentus, šiuo metu taikomas dviem finansavimo šaltiniams – EGADP ir 2021–2027 m. ES fondų investicijų programai.

Daugiau apie 2021–2027 m. ES fondų investicijų programą.

Papildantys teisės aktai

Įgyvendinant visus 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos lėšomis finansuojamus projektus, nepriklausomai nuo finansavimo formos (subsidija / finansinės priemonė), vadovaujamasi LR finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K–237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano "Naujos kartos Lietuva" įgyvendinimo“, kuriuo patvirtintos:

• 2021–2027 metų ES fondų investicijų programos ir EGDP plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisyklės;
• Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės;
• Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklės;
• Stebėsenos rodiklių nustatymo ir skaičiavimo aprašas.

Minėtu įsakymu nustatomas reikalavimas vykdant visas veiklas laikytis DNSH principo (57 p.), taip pat reglamentuojamas šio principo taikymo nuostatų įtraukimas į kvietimo teikti paraiškas dokumentaciją, įskaitant projektų finansavimo sąlygų aprašą (99 p.). Be to, numatomi horizontaliųjų principų, tarp jų ir DNSH principo, laikymosi reikalavimai (344; 346 p.) ir patvirtinamos DNSH principo vertinimo anketos (3 priedas) bei atitikties šio vertinimo reikalavimų aprašo (4 priedas) formos.

DUK apie DNSH rasite prie EGADP aprašymo.