Dirbtinis intelektas (DI) laikomas viena svarbiausių mūsų laikų inovacijų. Tai reiškia ir naujas galimybes apmokant DI modelius prognozuoti klimato ir aplinkos pokyčius, kurti tvarius sprendimus energetikoje, transporto sektoriuje ar žemės ūkyje. Tuo pat metu šis įrankis tampa nauju iššūkiu aplinkai – itin daug energijos suvartojanti technologija gali ne sumažinti, o priešingai - padidinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį. Tai EBPO žaliųjų finansų ir investicijų forumo diskusijoje „Baitai ir anglis: kaip politikos priemonėmis suderinti žaliąją ir skaitmeninę transformacijas” akcentavo jos dalyviai, tarp kurių - Google, Cleantech for Europe ir kitų organizacijų atstovai.
Dvigubas DI veidas
Diskusijoje apie žaliąją ir skaitmeninę transformaciją ekspertai pripažino, kad kol kas energetikos sistema nėra pajėgi tiekti tiek energijos, kiek jos reikės naujiems duomenų centrams, kuriuos į priekį stumia sparti skaitmeninė transformacija. Įmonės, savo veikloje aktyviai diegiančios dirbtinio intelekto sprendimus, galimus energijos tiekimo sutrikimus įvardija kaip vieną pagrindinių rizikos veiksnių. Vien tik didelių kalbinių modelių, tokių kaip „ChatGPT“, mokymas sunaudoja tiek energijos, kiek tūkstančiai namų ūkių per metus, o jų aušinimui reikia milijonų litrų vandens.
Pozityvioji DI pusė akivaizdi: DI gali optimizuoti energijos vartojimą pramonėje ir pastatuose, mažinti taršą miestuose optimizuojant automobilių srautus, analizuoti palydovais renkamus duomenis ir prognozuoti ekstremalius orus bei modeliuoti klimato scenarijus. Pavyzdžiui, žemės ūkyje sukurti DI įrankiai gali padėti stebėti pasėlių būklę, identifikuoti augalų patiriamą stresą ar ligas, efektyviai sumažinti vandens ir trąšų sąnaudas, o jungiant duomenis iš palydovų su dirvožemio matavimais - gana tiksliai prognozuoti derlių.
Tačiau šios technologijos plėtra turi ir kitą pusę – didžiulį energijos poreikį ir vis dar ribotą atsinaujinančios energijos dalį visoje energetikos sistemoje. DI mokymo procesas reikalauja galingų duomenų centrų, kurių veikla dažnai remiasi energijos gaunamos iš iškastinio kuro naudojimu.
ŽFI ekspertė Ingrida Lašinskienė pasidalino įžvalgomis iš tarptautinės diskusijos
Skaidrumas ir duomenys
Vienas esminių iššūkių siekiant tvarios DI plėtros – tikslių duomenų trūkumas, mat DI poveikio vertinimai vis dar remiasi apytiksliais skaičiavimais. Trūksta patikimų duomenų apie DI duomenų centrų realų energijos ir vandens suvartojimą.
Situaciją dar labiau komplikuoja tai, kad ne tik DI, bet ir kitų skaitmeninių įrankių kūrėjai, pavyzdžiui - „Google“, dažnai nuomojasi trečiųjų šalių duomenų centrus, todėl negali tiesiogiai kontroliuoti, iš kokių šaltinių gaunama energija.
Be to, įmonės skaičiuodamos ir atskleisdamos savo ŠESD pėdsaką, šiandien gali deklaruoti nulinį emisijų lygį remdamosi tuo, kad 100 proc. naudoja atsinaujinančią energiją, nors ši energija dažnai perkama sertifikatų pavidalu ir gali būti pagaminta visai kitoje šalyje ir visai kitu metu nei perkančioji įmonė ją vartoja, taip neįvertinant su jos perdavimu susijusių emisijų. Šiuo metu vyksta GHG protokolo 2 lygio emisijų skaičiavimo peržiūra, kuri turėtų ištaisyti šią spragą, įpareigojant įmones atskleisti daugiau informacijos apie energijos geografinius šaltinius ir faktinį naudojimo laiką.
Prancūzija imasi lyderystės
Diskusijose vis dažniau pabrėžiama, kad technologijų pažanga nebūtinai reiškia tvarumo pažangą. Dabartinė DI raida kelia ne tik aplinkosauginių, bet ir finansinių rizikų, todėl matomas akivaizdus poreikis kurti reguliacinę sistemą, kuri ne tik skatintų efektyvesnius sprendimus ir ribotų neigiamą poveikį, bet ir užtikrintų skaidrumą bei palyginamumą.
Prancūzija dar metų pradžioje paskelbė apie iniciatyvą sukurti skaitmeninių įrankių ekostandartą, kuris leistų vertinti ir mažinti DI bei kitų skaitmeninių technologijų poveikį aplinkai. Šią iniciatyvą koordinuoja Ecolab (veikianti po Prancūzijos aplinkos ministerija) kartu ISO, OECD, UNESCO ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis.
Jos tikslas – sukurti bendrą metodiką, kaip matuoti energijos, vandens, žaliavų naudojimą visame skaitmeninių paslaugų ir DI sistemų gyvavimo cikle, taip pat užtikrinti rezultatų palyginamumą tarp šalių ir sektorių. Tokie tarptautiniu mastu pripažįstami standartai galėtų padėti įvertinti skaitmeninių technologijų poveikį aplinkai taip pat kaip ir jų ekonominę naudą bei galėtų tapti pagrindu žaliųjų viešųjų pirkimų vykdymui bei tvarių inovacijų finansavimui.
DI energijos reitingas
EBPO organizuotoje diskusijoje pirmaujančios debesijos technologijų įmonės „ Saleforce“ DI tvarumo vadovas pasidalino apie vasario mėn. pristatytą AI Energy Score – pirmąjį įrankį, kuris reitinguoja DI modelius pagal jų energinį efektyvumą.
Šis įrankis, jau pripažintas Prancūzijos vyriausybės, veikia panašiai kaip Energy Star ženklinimas buitinėje technikoje - DI modeliams suteikiamos 1–5 žvaigždučių kategorijos, nurodančios jų energinį efektyvumą. AI Energy Score įrankis sukurtas taip, kad tiek atviri (open-source), tiek uždari (proprietary) modeliai galėtų būti įvertinti pagal vienodus kriterijus.
Tačiau dalyvavimas – savanoriškas, ir kol kas ne visi uždarų modelių kūrėjai (pvz., didžiosios technologijų įmonės) sutinka pateikti energijos vartojimo duomenis, taigi iniciatyvos mastas ribotas. Vis dėlto, šis įrankis žymi svarbų žingsnį link skaidresnio ir atsakingesnio DI vystymo ir naudojimo.
Duomenys būtini norint priimti finansinius sprendimus
Tvarus DI vystymasis priklauso ne tik nuo technologijų efektyvumo, bet ir nuo finansinių paskatų. Šiuo metu Europoje egzistuoja finansavimo spraga – viešieji ir pensijų fondai Europoje mažai investuoja į tvarius technologinius sprendimus, taip pat ir DI technologijas. Japonijos, kuri ilgą laiką buvo laikoma technologijų lydere, istorinė patirtis rodo, kad investicijos į technologijas, kurių poreikis išaugs tik po dešimtmečio, yra strategiškai išmintingos.
Lietuva visgi žengia šia kryptimi – neseniai paskelbta apie ES finansavimą dirbtinio intelekto kompetencijų ir technologijų centro sukūrimui, kuris sustiprins šalies vaidmenį šiame sektoriuje.
Netiesioginis DI poveikis
Pats savaime DI yra neutrali technologija, kuri gali būti panaudota tiek emisijų mažinimui, tiek didinimui. Paradoksalu, tačiau DI gali padėti sumažinti energijos sąnaudas, stebėti ekosistemas, prognozuoti ekstremalius reiškinius ir įspėti gyventojus, bet tuo pačiu metu itin efektyviai personalizuoti reklamas ir skatinti perteklinį vartojimą.
Labai daug priklauso nuo to, kokiam tikslui skaitmeninės technologijos tarnauja, kadangi jos gali prisidėti tiek prie klimato kaitos ir aplinkosauginių problemų sprendimo, tiek prie jų gilinimo.
Pažanga turi ribas
Tam, kad technologijos, kurios gali turėti esminį poveikį mažinant taršą ir kovojant su klimato kaita, netaptų nauju ŠESD emisijų šaltiniu, būtina strateginė vizija, aiškus reguliavimas ir atsakingas finansavimas. Tą spręsti padės tikslūs duomenys, aiškūs standartai, palyginama informacija bei tinkamai nukreipti finansiniai srautai - visa tai užtikrins tvarią DI technologijų vystymosi trajektoriją. Tvari DI technologijų ateitis priklauso nuo to, kaip pavyks suderinti skaitmeninę ir žaliąją transformaciją.